|
KOBOK vandenį šildantys ugniakurai – šiuolaikiniai ekologiški šildymo įrenginiai, kuriuos galima integruoti į esamą centrinio šildymo sistemą, arba sumontuoti kaip alternatyvą kieto kuro katilams. Vandeniu šildomą židinį renkamasi tada, kai nėra vietos katilinei, nėra galimybės prijungti dujinį katilą arba nepakankamas elektros įvado pajėgumas šildytis elektra. Toks židinys labai puikus pagalbininkas ir jau esančiai centrinio šildymo sistemai. Jį galima naudoti kaip papildomą šilumos šaltinį greta jau įrengto geoterminio šildymo, ypač tada, kada oro temperatūra lauke nukrenta žemiau nei -20*C.
KOBOK vandenį šildantys židiniai ne tik sušildys būstą, bet ir visapusiškai patenkins karšto vandens ruošimo poreikius. Tokie židiniai gali apšildyti plotą net iki 300 kv.m be jokių kitų papildomų šildymo priemonių. Jie tinkami naudoti ir patalpų šildymui, kuriose šilumos izoliacija ne pačios aukščiausios kokybės.
KOBOK vandenį šildantys židiniai apšildo patalpas taip pat kokybiškai kaip ir dujiniai ar kiti katilai ir dar daugiau – ilgai išlaiko šildymą, net jeigu ugnis užgęsta. Šamotu išklotas KOBOK ugniakuro kameros vidus ilgiau akumuliuoja šilumą nei metalinė katilo pakura. Pakūrus tokį židinį ryte, galima turėti karštą vandenį visą dieną, pakūrus vakare – visą sekančią dieną. Ir visa tai gaunama tuoj pat. Priklausomai nuo modelio, jau per 20 min. galima sušildyti apie 100 litrų vandens. Vandenį šildantys židinio ugniakurai talpina nuo 50 iki 200 litrų vandens. Taip pat, priklausomai nuo pasirinkto modelio, per minutę galima sušildyt nuo 15 iki 29 litrų karšto vandens, kurio pakanka nuo 10 iki 20 valandų. Svarbu, kad KOBOK paprastų židinių modeliai, tiek vandenį šildančių ugniakurų fasadai sumontavus židinį, apdailoje atrodo identiškai.
Efektyviausias kuras, naudojamas KOBOK židiniams, sujungtiems su centrinio šildymo sistema, yra mediena (malkos). Ji yra pakankamai pigi ir duoda didžiulę naudą. Yra paskaičiuota, kad šildant būstą vandenį šildančiais židiniais, sunaudojamos medienos kaina siekia tik trečdalį dujų kainos ir kainuoja perpus mažiau nei kūrenti granulėmis.
Vandeniu šildomą židinį renkamasi tada, kai nėra vietos katilinei, nėra galimybės prijungti dujinį katilą arba nepakankamas elektros įvado pajėgumas šildytis elektra. Toks židinys labai puikus pagalbininkas ir jau esančiai centrinio šildymo sistemai. Jį galima naudoti kaip papildomą šilumos šaltinį greta jau įrengto dujinio ar geoterminio šildymo, ypač tada, kada oro temperatūra lauke nukrenta žemiau nei -20*C.
Vis dažniau sistemą su vandens šildymu nuo židinio renkasi ne nuolat sodybose ar sodo nameliuose žiemos periodo metu gyvenantys gyventojai. Vandeninis židinys, dažniausiai užpildytas neužšąlančiu skysčiu, pajėgus greitai sušildyti patalpas ir sušildyti vandens boilerį. Todėl tokia sistema yra pasiteisinusi ir rekomenduojama naudoti kaip pagrindinis šildymas.
Įrengiant vandeniu šildomo židinio sistemą svarbu tolygiai paskirstyti šildymo prietaisus (šildomos grindys, radiatoriai). KOBOK vandenį šildantį židinį galima užsisakyti net pagal pasirinktą durelių stiklą.
Be aukščiau pavaizduotų modelių, pagal spec. užsakymą galima užsisakyti KOBOK vandeniu šildantį židinio ugniakurą, kuris gali turėti dureles iš dviejų pusių, arba modelius su į viršų pakeliamomis durelėmis.
Priklausomai nuo modelio, židiniai pasižymi šiomis charakteristikomis:
* Nominali židinio galia – nuo 10 iki 17 kW
* Dūmų temperatūra – nuo 220 iki 230 C⁰
* Naudinga šiluminė galia vandeniui – 5 - 9 kW
* Šiluminė galia, perduodama į aplinką – 4 - 8 kW
* Naudingumo koeficientas iki 87,5%
* Ugniakuro vandens šilumokaičio talpa nuo 15 iki 33 litrų
* Kamino trauka – 10 - 15 Pa
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad KOBOK vandenį šildantys židiniai šildo ne tik vandenį. Papildomos šilumos gaunate per stiklą, bei nuo vamzdžių, jungiančių ugniakurą prie dūmtraukio. Kalbant apie autonomiškumą, KOBOK židinys šilumai gaminti nenaudoja jokio papildomo įrenginio, kuro papildymas apsiriboja tik tam tikrais valandų intervalais. Tai leidžia žmogui būti visiškai laisvam ir valdyti patalpų apšildymą taip, kaip jam patogu. Ryte pakūręs, vakare rasi šiltas patalpas.
Montuojant šildymo vandeniu sistemą labai svarbu teisingai pasirinkti meistrą su atitinkama kvalifikacija, bei kruopščiai sumontuoti šildymo sistemą. Montavimas atliekamas atsižvelgiant į du šildymo sistemos tipus:
- Atvira šildymo sistema. Kitaip dar vadinama vadinama gravitacine (savitake) šildymo sistema, yra paprasta ir nepriklausoma nuo el. energijos. Tokioje sistemoje sušildytas židinyje šilumos nešėjas – karštas vanduo arba neužšąlantis skystis, turi galimybę plėstis (virti) į aukščiausiame taške virš židinio sumontuotą išsiplėtimo bakelį. Paprastai išsiplėtimo indas montuojamas namo palėpėje.
Vandens cirkuliacija atviro tipo sistemoje vyksta gravitacijos principu – natūrali cirkuliacija: karštas vanduo natūraliai kyla į viršų, o šaltas leidžiasi į apačia. Siekiant užtikrinti laisvą vandens judėjimą naudojami stori vamzdžiai, kuriuos pakankamai sudėtinga paslėpti po apdaila. Tokios šildymo sistemos buvo ypatingai populiarios tarybiniais laikais montuojamose individualių namų katilinėse. Šiluma išsilaikydavo ilgesnį laiko tarpą dėl to, kad anksčiau naudojami ketiniai radiatoriai bei daug storesnio diametro jungiamieji vamzdžiai savyje kaupė didelį tūrį vandens.
Trukumai: griozdiška, pakankamai brangi, sunkiai realizuojama ir turi žemą naudingumo koeficientą. Viršutiniame taške montuojamas atviras bakas, iš čia ir kyla pavadinimas - atvira šildymo sistema. Šiame laikmetyje atviro tipo sistemos tampa vis retesnės, nes jas išstumia pažangesnės uždaro tipo šildymo sistemos.
- Uždara šildymo sistema yra hermetiška, visi sistemos mazgai apjungti į vientisą sistema, o šilumos nešėjas cirkuliuoja siurblio pagalba. Sistema yra pilnai uždara.
Uždara sistema yra pranašesnė už atvirą, nes uždaroje sistemoje nėra vandens išgaravimo, o vamzdžių oksidacija yra žymiai mažesnė. Žmonės vis dažniau renkasi uždaro tipo šildymo sistemas su priverstine cirkuliacija.
Trūkumai: Naudojant cirkuliacinį siurblį šildymo sistema tampa priklausoma nuo elektros tiekimo. Tai vienintelis minusas lyginant su gravitacine sistema, visais kitais atvejais uždara sistema su priverstine cirkuliacija yra pranašesnė. Cirkuliacinis siurblys leidžia efektyviau šildyti patalpas, suteikia galimybę eksploatuoti papildomus šildymo sistemos elementus (pvz., šildomos grindys, kuriuose savitoji cirkuliacija tiesiog neįmanoma dėl plonų ilgų vamzdžių). Priverstinė vandens cirkuliacija sušildo sistema daug greičiau. Taip pat naudojant termostatus galima reguliuoti temperatūrą individualiai kiekviename kambaryje.
KOBOK vandeniu šildomo židinio su uždara sistema principinė pajungimo schema:
1 – pamaišymo vožtuvas;
2 – cirkuliacinis siurblys;
3 – išsiplėtimo indas;
4 – apsauginis vožtuvas;
5 – vandenį šildantis židinio ugniakuras;
6 – akumuliacinė talpa;
7 – radiatoriai.
SKAIČIAVIMAI
Analizei pasirinkome standartinį 160m2 namą.
Nominalus vandeninio židinio galingumas – 14kW, iš kurių 10kW yra vandens boilerio galingumas, likusieji 4 – konvekcinis šildymas, kurį galima panaudoti papildomam kambario pašildymui. Dažniausiai konvekcinis oras naudojamas papildomam patalpos, kurioje sumontuotas židinys, pašildymui. Vandeninis KOBOK ugniakuras standartiškai gaminamas su vienu stiklu. Tokiu atveju "židinio" kambaryje bus dar daugiau šilumos. Tačiau jeigu jos tiek daug nereikia, bijoma kad nebūtų patalpos perkaitinimas, arba norima maksimaliai išnaudoti židinio ugniakurą kaip katilą, verta rinktis ugniakurą su dvigubu stiklu.
|
|
12 – 14 val. ekspluotuojamas židinys pagamina 14kW kiekvieną valandą iš kurių 8kW nuo vandens šilumokaičio naudojami namo šildymui kaitinant radiatorius, šildomas grindis. Apie 1kW per valandą naudojamas buitinio karšto vandens ruošimui, likę 5kW lieka kas valandą palaikyti temperatūrą vandens šilumokaityje. Dienos bėgyje pagaminama 50 – 60kW šiluminės energijos (priklausomai nuo namo apšiltinimo, kuro ir kitų charakteristikų, pateikti duomenys gali neatitikti).
8 val. nakties metu 64kW sukauptos šiluminės energijos naudojama namo šildymui. Be akumuliacinės talpos to nebūtų įmanoma padaryti. Akumuliacinė talpa yra ne tik perteklinės šilumos kaupiklis, bet kartu apsaugo vandeninį židinį nuo perkaitinimo (užvirimo). Be akumuliacinės talpos sunku optimizuoti vandeniniu židiniu šildomą sistemą, kad šildymas būtų tolygus tiek dieną, tiek nakties metu.
Vidutiniam namui (apie 150m2) akumuliacinė talpa turėtų talpinti apie 500 litrų vandens. Didesnio namo šildymui rekomenduojama 750 litrų akumuliacinė talpa. Tokia talpa užima nemažą plotą: aukštis – 1,7-1,8m skersmuo – 0,9-1m svoris su vandeniu – 1200kg. Akumuliacinės talpos pastatymui reikalingas tvirtas pamatas. Talpą galima montuoti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.
Mūsų vertinimu, turėti vandeniniu židiniu šildomą sistema yra efektyvu net ir turint dujinį, geoterminį ar granulėmis kūrenamą katilą. Pasikuri KOBOK židinį savo malonumui arba per didesnius šalčius, o jūsų katilas tik papildomai palaiko židiniu sušildytą sistemą.
Kokį židinio stiklą rinktis?
Klasikinis - stiklas vidinėje rėmelio pusėje.
Modernus - stiklas virš rėmo. Stiklo kraštai patamsinti.
Dvigubas stiklas. Du stiklai - vienas stiklas vidinėje rėmelio pusėje, kitas stiklas virš rėmo. Viršutinio stiklo kraštai patamsinti.
|
